Aurora Snow

Tai buvo siaubinga diena. Pirma, mano automobilis sugedo, o paskui sužinojau, kad mano nevykėlis vaikinas negali jo sutvarkyti. Jis turėtų būti vyras, bet jis turėjo keistą būdą tai parodyti. Aplink vaikščiojo juodi jautienos pyragaičiai, kurie, užuot iškvietę vilkiką, pasiūlė man padėti. Žinojau, kad jie turėjo kitų ketinimų, kai pastebėjo mano baltą pieno odą ir stangrius papus, kurie išliejo iš marškinių. Pagalvojau, kad dulkinuosi tuos juodaodžius prieš savo vaikiną, kad parodyčiau jam, koks jis didelis kalė. Nekantravau, kol mane užpakalys tie stori juodi vamzdžiai, todėl buvo tik laiko klausimas, kada užpakaliukas ir pūlingas jiems atsivers. Baltas niekšas laikė mano mažą ranką, kai mano skylės buvo neįtikėtinai ištemptos, ir neilgai trukus kalė nuvalė mane nuo juodo džiūvėsio, kuris apėmė mane. Tie juodaodžiai negalėjo patikėti tuo, ką mato, ir jie taip pat nešvaistė laiko šniūrams šnekėdami. Jie mane parvežė namo, bet kvailys turėjo vaikščioti.